Viskas apie kačių vakcinaciją
Kačių vakcinacija, kaip ji veikia ir kodėl reikia skiepyti kates?
Katės iš tikrųjų neturi devynių gyvenimų, dėl to, ką pirmiausia augintinio savininkas turėtų atlikti dėl savo katės – tai suvakcinuoti ją. Po vakcinacijos imuninė sistema yra treniruojama atpažinti patogenus, gamindama baltymus (antikūnus) arba aktyvuodama specifines ląsteles, kurios nužudo infekcijos sukėlėjus. Po vakcinacijos imuninė sistema atpažįsta šiuos patogenus, sukeldama imuninį atsaką, ko pasekoje sukėlėjas (virusas, bakterija) yra eliminuojamas. Nors vakcina laikoma geriausia prevencine priemone, deja negalima užtikrinti, kad ji bus 100 % efektyvi. Skiepai nesukelia vienodos apsaugos kiekvienai katei, dėl to net vakcinuotų kačių kontaktas su galimai sergančiomis katėmis ar aplinka, turėtų būti sumažintas.
Kada reikia atlikti pirmus skiepus?
Po gimimo kačiukų imuninę sistemą saugo motinos piene esantys antikūnai (kolostrinis imunitetas). Kolostriniai antikūnų gausa gali slopinti aktyvaus imuniteto formavimąsi. Dėl to kačiukai pirmą kartą vakcinuojami ne anksčiau kaip 2 mėn amžiaus, po to vakcina kartojama sukakus 3 mėnesiams ir praėjus metams po antros vakcinos. Norime atkreipti dėmesį, jog stresuojančioms katėms gali nesusidaryti tinkamas imuninis atsakas, dėl to ką tik įsigijus katę, rekomenduojama savaitę leisti jai adaptuotis prie naujos aplinkos.
Ar suaugusi katė turi būti vakcinuojama kasmet?
Tai priklauso kokia vakcina katė yra vakcinuojama. Pagal vakcinos gamintojo rekomendacijas, kasmet katės vakcinuojamos nuo kačių herpes viruso, kalciviruso ir panleukopenijos viruso. Pasiutligės viruso antikūnai katės organizme būna ir praėjus 3 metam po pakartotinės vakcinacijos, dėl to nuo šios ligos katės paprastai vakcinuojamos kas 3 metus.
Kačių rinotracheitas – liga pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, konjuktyvitu, pūlinga sloga, čiauduliu, kosuliu, apatija, anoreksija. Negydant liga gali komplikuotis plaučių uždegimu.
Kačių kalcivirozė– paprastai virusas pažeidžia burnos ertmės gleivinę, susidaro erozijos ant liežuvio, pasireiškia stomatitas, gingivitas ar viršutinių kvėpavimo takų susirgimai. Katė dėl skausmo burnoje nustoja ėdus, tampa apatiška, gali dehidratuoti.
Kačių panleukopenija (maras) – virusas pažeidžia katės žarnyno gleivinę, katė nustoja ėsti, pradeda vemti, smarkiai viduriuoti, pasireiškia pilvo skausmai, organizmo dehidratacija. Dažnai negydoma liga baigiasi katės gaišimu.
Pasiutligė – tai bendra gyvūnams ir žmonėms mirtina virusinė liga (zoonozė), kuri sukelia galvos ir stuburo smegenų uždegimą. Pasiutlige užsikrečiama per seiles nuo sergančio gyvūno šiam įkandus ar lyžtelėjus. Žmogui šis mirtinai pavojingas užkratas gali patekti per mažiausias odos žaizdeles. Pasiutligės infekcijos šaltinis yra gamtoje.
Ar vakcinos gali būti pavojingos?
Vakcinos yra būtina priemonė, kovojant su kačių infekcinėmis ligomis, tačiau išlieka tikimybė, kad po vakcinacijos katei gali pasireikšti nežymūs šalutiniai poveikiai, tokie kaip laikina letargija, hipertermija, edema, virškinimo sutrikimai, vietinė reakcija.